Patalpų nuoma visuomet turės tam tikrų ypatumų. Klausimas tik kieno atžvilgiu tuose ypatumus turėtume matuoti. Jei kalbėsime apie patalpų nuomą Vilniuje, tuomet pagrindinis skirtumas bus miesto dydis. Miesto dydis visuomet yra kritiškai svarbus nekilnojamojo turto rinkai.
Viena rinka yra mažų miestelių, kita vidutinio dydžio miestų ir dar kita didmiesčių. Aišku, Vilnius yra didelis miestas tik Lietuvos mastais. Jei Vilnių lygintume su tikrais didmiesčiais, tokiu atveju tai būtų labai mažas miestas ir jo nekilnojamo turto rinka neturėtų nieko bendro su Londono ar Paryžiaus nekilnojamojo turto rinkos ypatumais.
Kaip ten bebūtų, jei susikoncentruotume ties Lietuvos rinka, Vilnius yra ganėtinai išskirtinis. Nepaisant to, kad Kauno bei Klaipėdos rinkos gali turėti tam tikrų panašių bruožų, tačiau neabejotina Vilniuje šie bruožai ryškiausi.
Šie nekilnojamo turto rinkos išskirtinumai daugiausia formuojami gyventojų migracijos bei pragyvenimo lygio. Gyventojų migracija turi didžiausią reikšmę, ir Vilnius čia neabejotinas lyderis. Aišku ne imigracijos maistais, nes Lietuvoje nei vienas miestas nepasižymėjo gyventojų imigracija per pastarąjį dešimtmetį. Bet Vilniaus lyderis ta prasme, jog čia gyventojų mažėjo mažiausiu mastu lyginant su kitais miestais.
Kitas ne mažiau svarus argumentas Vilniaus išskirtinumui yra pragyvenimo lygis. Vilnius čia taip pat yra lyderis, gal būt nedaug atsilieka tik Klaipėdos miestas. Pragyvenimo lygis svarbus miesto nekilnojamo turto valdymui, nes tik pragyvenimo lygiui pasiekus tam tikrą ribą pradeda apsimokėti statyti naujus būstus. Būtent dėl šios priežasties Vilniuje buvo pastatyta daugiausia naujų gyvenamųjų būstų.
